Nors Lietuvos tyrėjų darbo efektyvumas iki 1990 m. pagal sovietmečio kriterijus buvo gana aukštas, MTEP sistemos reorganizacija sąlygojo tam tikrą indukcijos periodą, per kurį tarptautinėje praktikoje pripažintų veiklos rodiklių augimas buvo labai lėtas. Pirmiausia tai pasakytina apie mokslinių publikacijų žurnaluose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto (ISI, Filadelfija, JAV) duomenų bazes (4 pav.), skaičių.
Publikacijų skaičiaus augimo tempai pastaraisiais metais yra gana aukšti – vidutinis metinis publikacijų skaičiaus padidėjimas nuo 1995 m. lygus 9,2 %.
4 paveikslas. ISI publikacijų skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų.
Pastaraisiais metais į ISI sąrašą įtraukti ir du Lietuvoje leidžiami moksliniai žurnalai – Informatica (leidžia Matematikos ir informatikos institutas) bei Baltic Astronomy (leidžia Vilniaus universiteto Teorinės fi zikos ir astronomijos institutas).
Didesnė publikacijų dalis tenka kelioms stipriausioms institucijoms – Puslaidininkių fi zikos, Chemijos, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos, Matematikos ir informatikos, Fizikos, Biochemijos, Biotechnologijos institutams bei Vilniaus universitetui.
Didžiausia Lietuvos tyrėjų mokslinių publikacijų dalis tenka Lietuvos ir užsienio šalių leidiniams, kurie yra neįtraukti į ISI sąrašą.
Dalies Lietuvos universitetų ir mokslo institutų generuotų mokslu besiremiančių aukštų technologijų įmonių gaminama produkcija sėkmingai konkuruoja pasaulio rinkoje. Šiuo požiūriu paminėtos uždarosios akcinės bendrovės „SICOR Biotech“, „Fermentas“, „EKSMA“, „Ekspla“ ir kt.