Paveldo charakteristika. 1990 metais paveldėta MTEP sistema turėjo visus charakteringus sovietmečiui bruožus. Fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai buvo koncentruojami mokslinių tyrimų institutuose, taigi jie buvo atskirti nuo studijų aukštosiose mokyklose. Dalies mokslinių tyrimų institucijų veikla buvo labai siaurai specializuota ir nukreipta ne į Lietuvos, bet į Sovietų Sąjungos poreikius. Nemaža MTEP potencialo dalis priklausė karinio komplekso sferai. Kaip ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, priklausiusiose „socialistiniam lageriui“, Lietuvoje dominavo valstybinis sektorius, moksliniuose tyrimuose prioritetą turėjo „kietieji“ mokslai – matematika, fizika, chemija.
Mokslinių tyrimų institutai, įskaitant ir Lietuvos mokslų akademijos institutus, pasižymėjo gana glaudžiais taikomųjų mokslinių tyrimų ryšiais su ūkiu. Glaudžius tyrimų ryšius su ūkiu turėjo ir kai kurios aukštosios mokyklos, iš kurių reikia pažymėti Vilniaus universitetą ir Kauno politechnikos institutą. Tačiau daugeliu atveju tie ūkio subjektai buvo už Lietuvos ribų. Tai labai komplikavo tyrimo institucijų padėtį po 1990 metų.
Dideles komplikacijas kėlė tai, kad paveldėtas MTEP potencialas žymiai viršijo tiek Lietuvos biudžeto galimybes, tiek Lietuvos poreikius. Didžiausias MTEP personalo skaičius Lietuvoje buvo pasiektas praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio viduryje (1985 m. buvo 38200 darbuotojų). MTEP personalas pradėjo mažėti dar prieš nepriklausomybės atgavimą – 1990 m. mokslo ir mokslinio aptarnavimo sferoje dirbo 34300 darbuotojai, o 1991 metais – 29000 darbuotojai. Specialistų, atliekančių mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir technologinius darbus, skaičius (be pagalbinio personalo) 1991 m. siekė 14540. Be to, 3756 pedagogai universitetinėse aukštosiose mokyklose be pedagoginio darbo atliko ir mokslinius-techninius darbus. Tokių specialistų bei pedagogų analogu dabartinėje statistikoje yra tyrėjai. Laikant, kad šie pedagogai moksliniams-techniniams darbams skyrė apie trečdalį savo darbo laiko, tenkantis vienam tūkstančiui darbo jėgos tyrėjų skaičius visos darbo dienos ekvivalentais 1991 m. sudarė apie 8,3. Lyginant su kitomis šalimis šis parametras buvo didelis (ES šalių vidurkis 1995 m. buvo 5,0), tačiau, kaip minėta, didelė MTEP potencialo dalis dirbo ne Lietuvos poreikiams.
Neigiamas paveldo charakteristikas kiek kompensavo tai, kad Lietuvos mokslinių tyrimų potencialo lygis pagal to meto sovietinius standartus buvo gana aukštas. Pavyzdžiui, iš 1985 m. Lietuvoje buvusių 41 mokslinių tyrimų institutų net 19 turėjo SSSR mokslinių tyrimų koordinuojančių centrų statusą.